NEDRAUGIŠKAS ELGESYS / НЕДРУЖАЛЮБНЫЯ ПАВОДЗІНЫ

Šiandien (2023-04-14) Lietuvos Prezidentas Nausėda vetavo pataisytą įstatymą dėl skirtingų ribojimo priemonių Baltarusijos ir Rusijos piliečiams. Jis siūlo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikyti ne skirtingas, o vienodas ribojančias priemones, nes mano, kad baltarusiai kartu su rusais yra agresijos prieš Ukrainą dalyviai.

Seimo valdančiosios partijos dauguma palaiko šią Baltarusijos žmonėms iš esmės nepriimtiną poziciją. Tačiau pastaruoju metu, po baltarusių ir rinkėjų laiškų Seimui, konservatorių pozicija sušvelnėjo ir pataisytame projekte jie pasiūlė skirtingą požiūrį — atskirą Baltarusijos piliečiams ir atskirą Rusijos gyventojams. Bet čia užsispyrė prezidentas Gitanas Nausėda.

Panašu, kad kai kurie Vilniaus ponai per toli nuėjo savo nedraugiškoje politikoje baltarusiams ir net nesuvokia, kokią žalą sau daro.

Visų pirma, iš pradžių pristatytas įstatymo projektas, kuris, matyt, patiko prezidentui Nausėdai, yra antidemokratinis. Jame pažeidžiama arti dešimties Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų. Išvardinsiu keletą svarbių. Pavyzdžiui, negalima diskriminuoti žmogaus dėl jo tautybės (šiuo atveju visos tautos). Negalima atimti iš žmogaus (o čia iš visos tautos) teisės laisvai judėti. Negalima atimti iš asmens teisės gauti pilietybę ir pan. Arba, pavyzdžiui, cituoju: „Negalima daryti jokio skirtumo pagal šalies ar teritorijos, kuriai priklauso asmuo, politinį, teisinį ar tarptautinį statusą, ar ta teritorija yra nepriklausoma, priklausoma, pavaldi, arba kitaip apribotas jos suverenitetas“. (Iš tikrųjų čia kalbama apie okupuotą Baltarusiją).

Tuo grindžiama JT pozicija. Jeigu kai kurie politikai nesutinka ir mąsto kitaip, tai gal reikėtų kelti klausimą dėl Lietuvos pasitraukimo iš JT. Galų gale, kokia yra demokratija su nedemokratiniu požiūriu?

Ir dar. Lukašenka ir Putinas nėra amžini. Baltarusija bus ir bus demokratinė, ir teks megzti ryšius su Baltarusija. Kam juos gadinti dabar? Baltarusiai nieko nepamirš ir nepamiršo, žino savo istoriją apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, apie jos svarbą, kultūrą, kalbą ir galią. Viską galima padaryti humaniškai, kaip anksčiau su Sąjūdžiu sutardavo baltarusiai.

Neseniai būdamas Vilniuje su ponu U sovu, kaip tik norėjau šiais klausimais pasikalbėti su valdančiųjų deputatais ir tuo pačiu pasiteirauti, kodėl jie finansuoja agentų grupę (kurią sukūrė Rusijos „Gazprom“) aplink Tichanovskają. Neįmanoma įsivaizduoti, kad aukščiausio lygio valstybės politikai nežino, iš ko, iš kokių asmenų, į kokią užsienio politiką, į kokią grupę ir į kurią jų veiklą konservatorių valdžia dvejus metus pila valstybės biudžeto finansus.

Neįtikėtina, kad deputatai, su kuriais buvo sutarta pasikalbėti, kitų paveikti, pokalbio vengė, o sutiktasis negalėjo kalbėti iš baimės. O labiausiai pasipiktina tai, kad Lietuvoje ir Ukrainoje iš karto prasidėjo šmeižikiška propaganda prieš mano asmenį, kurioje rusiškos kontoros politiniai beraščiai provokuojančiai kalbėjo apie Vilniaus istoriją.

Susidaro įspūdis, kad kai kurie asmenys politikoje savo elgesiu (pravardžiuodami baltarusius agresoriais, reikalaudami ekonominių sankcijų okupuotai tautai, priimdami diskriminacinius įstatymus) siekia atsikratyti politinių draugų ir demokratijos rėmėjų Baltarusijoje.

Gaila, žinoma. Tiems, kurie ateis į tokių politikų vietą, tikriausiai teks gerokai praravėti palikimą. Bet Baltarusijos demokratinės jėgos įvertins gerus darbus, prisimindamos Lietuvos ir Baltarusijos solidarumą (1990–1991) ir savitarpio pagalbą kovose už laisvę, demokratiją ir nepriklausomybę pavyzdžius (kurių dalyviu aš, beje, ir buvau).

2023 m. balandžio 14 d.
Zenonas Pazniakas,
Konservatorių krikščionių partijos BPF pirmininkas,
Nacionalinio išsivadavimo judėjimo „Laisva Baltarusija“ organizatorius,
12-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos opozicijos lyderis.